putukas

putùkas sm. (2) malon. vk. 1. viščiukas, paukščiukas: Put put put, putùkai, putùkai! Trgn. Kam baidai putukùs! Trgn. Atnešk vaikui putùką parodyt Upt. Mamyte, ar šįmet daug putùkų perysim? Skr. Tai, vaikyti, kas iš tų putùkų: nė sviesto, nė varškės Skr. 2. gaidys: Mano mama laikė tris vištas ir vieną putuką Šln. Putùkas mano, raudonskertulis mano, gražiabalsis mano, ankstinykas mano Rod. ^ Rėžia mergai sparnu kaip putùkas apie vištą Vj.